Liaudies pasakos filmuose: Kaip jos pasikeitė per pastaruosius kelis dešimtmečius?

Liaudies pasakos filmuose: Kaip jos pasikeitė per pastaruosius kelis dešimtmečius?

Liaudies pasakos yra senovinės istorijos, kurių tikslas yra išmokyti ir įkvėpti žmones perduoti vertybes ir tradicijas ne tik savo kilmės, bet ir visuomenės šalyje. Šias istorijas ir mitus nuo seno perduodamas iš kartos į kartą, o pastarojo amžiaus pradžioje jos atgijo ir kino pasaulyje.

Liaudies pasakos filmų prasidėjo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai pasirodė pirmasis animacinis filmas – Walt Disney "Snieguolė ir septyni nykštukai". Šis filmas pasiekė milijonus filmų mėgėjų ir iki šiol yra vienas populiariausių visų laikų animacinių filmų, taigi buvo padaryta daugeliui kitų adaptacijų, kurių kai kurios įgijo taip pat didelę sėkmę.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius daug pasikeitė su liaudies pasakomis, kurios buvo pateiktos kinematografiniam vartojimui. Sunkiai suvokiama, jog istorijų, kurias jie įtraukia pro pigus ūmus paverčia kūriniais, bus laikomos tik tais atvejais, kai pasakojimas yra tvirčiau suvokiamas pagal jų normas.

Dabar liaudies pasakos filmuose yra tokios pat populiarumo lygio, kaip ir kituose kino žanruose. Skirtingai nei pradžioje, dabar jiems neberūpi tik vaikai, bet ir suaugusieji. Klasikiniai pasakų veikėjai, tokie kaip Snieguolė, Pelenė ir Raudonkepuraitės gavo modernų sukurtą siužetą, tačiau visi jie lieka ištikimi praeities versijoms ir neturi radikalių pokyčių.

Dauguma naujų interpretacijų liaudies pasakų dabar yra natūralesni ir subtiliau suprantami. Ryškiausias to pavyzdys yra filmai, tokiu kaip "Frozen" ir "Tangled", kurie atspindi etiką ir moralę, bet kartu puikiai pritaikyti modernios visuomenės pomėgiams. Šie filmai yra žavintis vaizdo efektais, įtraukiančia muzika ir gera pasakojimo linija.

Taip pat įdomu pastebėti tai, kad liaudies pasakų tematika taip pat pasirodė ir aukštojiame mene. Tai yra regaliai su muzika sukurti spektakliai, kuriuos žiūrovai gali žiūrėti teatruose. Šie pastatymai yra didelio proletariato reikalavimo, o juose pateikiamos scenos ir trukmės čia labiau priklauso nuo režisieriaus ir vietovės.

Maždaug nuo 2010 m. liaudies pasakos pradėjo būti perteiktos kinematografiniu būdu, kaip ilgalaikiaiiais projektiniais kūriniais, pvz.: "Into the Woods", "Maleficent" ir kt. Nordama šiems filmams sukurti didelės produkcijos, gaivi šių istorijų perspektyva ir jų iššūkius, kad lieptų mums gumstis su mąstymu ir perteikti mintis formuluojant jas po naujo.

Liaudies pasakos tokiu būdu suvokiamos kaip atliepiantis kino tendencijas ir filmų kūrimo algoritmą. Šiuo metu jie yra atpažinti tiek kaip vaikų, tiek kaip suaugusiųjų pasižymintys šalių kultūros teikiamais laukais. Sumažėjo primityvu suteikta informacija, skatina žmonės mąstyti, duoda žinių apie tradicijas ir suteikia vilties susilieti su praeitimi. Liaudies pasakos kinematografinėse adaptacijose, ne tik plėtoja savo formą, bet ir yra kaip rodomas latentinis visuomenės poreikis, kai atnaujinama ta pati istorija, kurios užrasas tik pakeitamas.